didoka

didoka
didókas, didóka bdv.

.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • didokas — didokas, a adj. (1) K, à (3); R 1. gana didelis, apydidis: Didokas žemės sklypas Mrj. Butelys biškį per didokas Rm. Atvešiu jums didoką straipsnį J.Jabl. Lauke gadin tabokus vabalėliai, tarp kurių didokiejai yra: a) lauko kirmėlės, b) spragiai S …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • didokas — didókas, didóka bdv …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pamažinti — pamãžinti vksm. Didóka kepùrė, rei̇̃kia pamãžinti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • suknežinti — suknẽžinti vksm. Káinas išlùpo iš žẽmės didóką ãkmenį ir suknẽžino Ãbeliui gálvą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dauba — 1 daubà sf. (4) 1. R, K, Bb1Iz40,4 slėnys, klonis, griova: Įdubusi vieta tarp dviejų kalnų bus dauba J. Pilis ... buvusi įtaisyta ant dviejų kalnų, tarp kurių buvusi gili dauba A1884,45. Daubo[je] gyvena, nėko nemato Grg. Parnešk iš daubõs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastambinti — pastam̃binti tr. 1. NdŽ, DŽ1 padaryti stambesnį. 2. padaryti, kad rupiai maltų (apie girnas): Girnas pastam̃binti NdŽ. 3. NdŽ padaryti didoką, per stambų. stambinti; išstambinti; pastambinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • podidokas — podidokas, a (dial.) adj. (1) žr. podidis: 1. Jūrė podidoka yr Pgg. 2. Man kap rozas geri [batai], tau bus podidoki Rud …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pupelė — pupẽlė sf. ppr. pl. (2) 1. B bot. ankštinių šeimos daržuose auginamas augalas (Phaseolus); jo didokas pailgas grūdas: Pupelės labai vertingos daržovės rš. Daržinės pupelės (P. vulgaris) LBŽ. Pasodinau dvi eželes pupẽlių OG135. Mes sėdavom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ridinys — ridinỹs sm. (3b) ridulys, rutulys: Jonukas parsivežė didoką storą stiklo ridinį Mš. Visi tie vandens nešiniai ar ridiniai vienodo paklusnumo Vr. Kad galėtume pažiūrėt į žemę nuo mėnulio, tai ji tikrai atrodytų mums kaip koks šviesus ridinėlis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skeliaudra — sf. (1) DŽ, NdŽ, OGLII269, Trg, Plk, Grk, Trk, Lnkv, Pnm 1. M, L atskilus dalis, atplaiša, skeveldra: Saugokias ka skeliaudra netektų į akį Skdv. Jį skeliaudros bus sužeidusios Erž. Skeliaudra akį išnešė Gs. Po karo visos sienos pilnos skeliaudrų …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”